- sustembėti
- sustémbėti intr. NdŽ, sustembė́ti NdŽ, KŽ 1. augant sukietėti: Sustémbėjusi žolė Skr. Sustémbėjęs medis J.Jabl(Mrj). 2. surambėti: Neištekėjusi merga sustembė́ja kaip obalys J. 3. suaugti, subręsti (apie žmogų): Ir jauniausias jų sūnus jau sustémbėjęs vyras Skr. Gyvenimo apystovos sudarko ne vieną ir sustembėjusį žmogų TS1902,10b(V.Piet). \ stembėti; įstembėti; išstembėti; sustembėti
Dictionary of the Lithuanian Language.